Visuomenės sveikatos specialistė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje – Kristina Orechovaitė

DARBO LAIKAS: 

Pirmadienis 7.00-16.30 (pietų pertrauka-11.00-11.30)

Penktadienis 13.50-16.14


Lapkričio 8-ąją minima Europos sveikos mitybos diena


Sveikatinimo veikla „Geri“ ir „blogi“ maisto produktai

Kiekvienais metais spalio 16 d.  minima tarptautinė maisto diena, kurios metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į sveiką mitybą. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui, todėl tai yra vienas pagrindinių sveikatą saugančių bei palaikančių gyvensenos veiksnių. Tad svarbu sveikos mitybos įpročius formuoti nuo mažens. Siekiant sveikos mitybos įpročių formavimo spalio mėnesį lopšelio-darželio „Puriena“ – „Vičiukų“, „Bitučių“, „Drugelių“, „Boružiukų“, „Voveriukų“, „Nykštukų“, „Žvirbliukų“, „Zuikučių“ grupėse vyko sveikatinimo veikla tema – „Geri“ ir „blogi“ maisto produktai. Vaikai veiklos metu dalinosi savo patirtimi ką mėgsta valgyti ir ko nemėgsta, aptarėme kokie maisto produktai yra sveiki, o kurių reikėtų vengti ir valgyti retai.

Kristina Orechovaitė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje


Aplinkos paviršių ėminių tyrimo SARS-CoV-2 (2019-nCoV) RNR nustatyti tikralaikės PGR metodu

Informuojame, kad siekiant valdyti infekcijos plitimą darželyje, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistas 2021 m. rugsėjo 27 d. (pirmadienį) penkiose Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ grupėse atliko aplinkos paviršių tyrimą. Tyrimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. V-1927 „Dėl pavedimo organizuoti, koordinuoti ir vykdyti testavimą ugdymo įstaigose“. Tyrimas buvo atliktas šiose darželio grupėse – „Bitučių“, „Ąžuoliukų“, „Pelėdžiukų“, „Drugelių“, „Viščiukų“. Buvo paimta 50 mėginių nuo įvairių paviršių grupėse (po 10 mėginių iš kiekvienos grupės).

Įvertinę gautus tyrimo rezultatus, laboratorijos mokslininkai įžvelgia, kad grupėse situacija yra gera, taikomos viruso valdymo priemonės yra veiksmingos. Trijuose imtose mėginiuose rasta mažas SARS-CoV-2 (2019-nCoV) viruso RNR koncentracijos  kiekis – „Ąžuoliukų“ grupė (grupės įėjimo durų vidinė pusė, rankena), „Viščiukų“ grupė (grupės įėjimo durų išorinė pusė, rankena) ir  „Drugelių“ grupė (grupės įėjimo durų vidinė pusė, rankena.). Tad viruso koncentracija nėra didelė. Grupėse bei darželyje ir toliau bus taikomos prevencinės priemonės – griežta grupių izoliacija, ugdymo proceso organizavimas siekiant sumažinti asmenų kontaktavimą, patalpų vėdinimas ir valymas, dezinfekcija, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas ir atstumo laikymasis.

Jei turite klausimų, maloniai kviečiame kreiptis į visuomenės sveikatos specialistę Kristiną Orechovaitę tel. 8 665 32 112.

Primename, kad svarbu atidžiai stebėti savo ir vaikų sveikatos būklę, karščiuojant ar jaučiant peršalimo požymius, konsultuotis su šeimos gydytoju ir likti namie.

Saugokime save ir kitus!


Siekiant efektyviau valdyti koronaviruso infekcijos plitimą, Kėdainių lopšelyje-darželyje „Puriena“ planuojama taikyti grupių aplinkos paviršių ėminių tyrimą ir jį kartoti kas dvi savaites. Tyrimas atliekamas  molekulinės genetikos metodu koronaviruso infekcijos pėdsakams nustatyti, jo ėminiai imami nuo įvairių, dažnai liečiamų aplinkos paviršių Tyrimas bus atliekamas kas dvi savaites. Kaskart atlikus minėtą tyrimą visa ugdymo įstaigos bendruomenė bus informuota apie gautus tyrimo rezultatus jų grupėse. Tokiu būdu bus atliekama stebėsena, kad visa darželio bendruomenė jaustųsi saugiau esant sudėtingai epidemiologinei situacijai savivaldybėje.

Tais atvejais, kai konkrečios grupės aplinkoje ant paviršių bus rastas didelis virusinės medžiagos kiekis, dėl saugumo bus rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti dėl COVID-19 ligos. Būtent tokia situacija yra pagrindas įtarti, kad grupėje galimai yra COVID-19 sergantis vaikas arba darželio darbuotojas, todėl bus sudaryta galimybė visiems sutinkantiems darželio grupės nariams (darbuotojams, vaikams ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams) atlikti greitąjį antigeno testą.

Profilaktinis tyrimas bus organizuojamas laikantis savanoriškumo principo: sudarant sąlygas savarankiškai užsiregistruoti ir nuvykti į mobilųjį patikros punktą pasirinktu laiku.

Jei turite klausimų, maloniai kviečiame kreiptis į visuomenės sveikatos specialistę Kristiną Orechovaitę.

Primename, kad svarbu atidžiai stebėti savo ir vaikų sveikatos būklę, karščiuojant ar jaučiant peršalimo požymius, konsultuotis su šeimos gydytoju ir likti namie.

Saugokime save ir kitus!


SAUGIOS VASAROS PATARIMAI

Vasara turi būti pilna įspūdžių, geros nuotaikos ir linksmų akimirkų! Kad ji tokia ir būtų, turime nepamiršti saugiai elgtis bei būti atsakingi!

KARŠTĄ DIENĄ REKOMENDUOJAMA:

Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Gerti reikia ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite, skysčių su kofeinu, gėrimų susaldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Apriboti fizinę veiklą lauke. Geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būti pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti.

Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. riboti buvimo trukmę karštoje aplinkoje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Stengtis būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 laipnsių.palaikyti namų aplinką vėsią. Namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai orotemperatūra būna nukritusi. Geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes, jos sugeria šilumą. Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dibtinės šviesos, nes tai sukuria papildomo karščio. Patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį.

Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis

Gražios, nuotaikingos, linksmos, bet svarbiausia – saugios ir atsakingos vasaros Jums visiems!

Kristina Orechovaitė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

 


Gegužės 31 d. – Pasaulinė diena be tabako

Gegužės 31 d. – Pasaulinė diena be tabako dar vadinama Pasauline nerūkymo diena, tądien visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, atsisakyti tabako gaminių. Mažai kas susimąsto, kodėl ant cigarečių pakelio užrašyta „RŪKYMAS ŽUDO“, o dauguma rūkančių šių gąsdinančių užrašų nė nebepastebi. Tabako sukeltų ligų aukomis tampa ne tik savanoriškai cigaretes rūkantys žmonės, tačiau ir tie, kurie yra priversti kvėpuoti pastarųjų išpučiamais cigarečių dūmais.

Pasaulio mastu plintantis tabako vartojimas tampa vis didesne problema, dėl kurios vis daugiau žmonių serga ir miršta nuo tabako sukeltų ligų. Tabako vartojimas lemia 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėžio, 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šalintinu šių ligų rizikos faktoriumi. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis maždaug trečdalis suaugusių planetos žmonių rūko, o nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta beveik 5 milijonai žmonių visame pasaulyje.

„Be tabako – šviesi ateitis!“, „Už sveiką gyvenimą!“, „Be tabako gyveni – rūpesčių mažiau turi!“, „Pasaulis be tabako, pasaulis su ateitimi!“, „Be tabako gyvenu ir taip gyventi tau linkiu!“ – tai tik keli skambūs šūkiai, skirti paminėti pasaulinei dienai be tabako, kuri minima gegužės 31 dieną.

Kristina Orechovaitė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje.


Rankų higienos pamokėlės  „Švarios rankos“

Kasmet gegužės 5 d. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) kviečia paminėti Pasaulinę rankų higienos dieną ir primena, kad geri rankų higienos įgūdžiai sumažina užkrečiamųjų ligų riziką bei yra viena pagrindinių infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių. Tad minint pasaulinę rankų higienos dieną, gegužės mėnesį Kėdainių lopšelyje-darželyje „Puriena“  vyko pamokėlės – užsiėmimai apie rankų higieną, kurių tikslas – ugdyti vaikų rankų higienos įgūdžius. Išsiaiškinome su vaikais, kad per nešvarias rankas plinta įvairios ligos, svarbu žinoti kada ir kaip taisyklingai plauti rankas.

Kristina Orechovaitė, Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje


Pasaulinė hipertenzijos diena

Pasaulinė sveikatos organizacija kasmet gegužės 17 d. siūlo minėti arterinės hipertenzijos dieną. Šią dieną siūloma atkreipti ypatingą dėmesį į vieną iš rizikos veiksnių, lemiančių didžiulius širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirtingumo rodiklius Lietuvoje.

Arterinė hipertenzija – tai medicininis padidėjusio kraujo spaudimo pavadinimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę. Jis didėja ir krenta sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmas, didesnis, skaičius rodo širdies susitraukimo metu sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antras, mažesnis, – spaudimą kraujagyslėse širdies ilsėjimosi metu ir vadinama diastoliniu.

Sveiko žmogaus kraujo spaudimas nėra pastovus ir kinta pagal veiklą. Pavojaus nėra, jei išmatavus kraujospūdį, jis neviršija 140/90 mmHg. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80 mmHg.

Kristina Orechovaitė, Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

 


Šiandien minima Pasaulinė rankų higienos diena

Gegužės 5-ąją pažymima Pasaulinė rankų higienos diena, kurią paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).  Apie 80 proc. užkrečiamųjų ligų plinta per nešvarias rankas. Jei rankas plautume dažnai ir tinkamai, dažniausiai pavyktų jų išvengti. Minėdami Pasaulinę rankų higienos dieną, visuomenės sveikatos specialistai dar kartą primena kada, ir kuo plauti rankas, kad jos būtų švarios.

Kada reikia plautis rankas?

  • Kai jos atrodo nešvarios;
  • Prieš ir po maisto ruošimo;
  • Prieš valgį;
  • Pasinaudojus tualetu;
  • Pasinaudojus užterštais daiktais (pvz.: šiukšlių talpa, šluota,);
  • Pažaidus su augintiniais ar pasirūpinus naminiais gyvūnais;
  • Nusišluosčius ar išsišnypštus nosį, pasinaudojus vienkartine nosine arba nusičiaudėjus į rankas;
  • Po kontakto su krauju ar kitais kūno skysčiais ( pvz.: seilėmis);
  • Prieš žaizdų tvarstymą ir po to;
  • Prieš įsidedant ir išsiimant kontaktinius lęšius.

Rankų dezinfektantai

  • Jeigu nėra galimybės nusiplauti rankas, naudokite rankų dezinfektantus su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio.
  • Įsipilkite pakankamai dezinfektanto į saują, kad galėtumėte sudrėkinti abi rankas;
  • Įtrinkite dezinfektantą į delnus, tarpupirščius, nagus ir panages, nugarinį plaštakų paviršių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiama informacija.

Kristina Orechovaitė, Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

 


Šiandien minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Kasdien mus supa daugybė garsų – vieni iš jų malonūs, kiti erzina. Triukšmas tapo nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu, stipriai kenkiančiu sveikatai.

Kaip kiekvienas mūsų galime prisidėti prie triukšmo mažinimo:

  • Norėdami ką nors pasakyti namiškiams, nerėkite, o prieikite arčiau ir pasakykite.
  • Sumažinkite savo muzikos grotuvų garsą.
  • Jei mėgstate garsiai klausytis muzikos, užsidarykite kambario duris.
  • Pasirinkite geresnės kokybės ausinukus.
  • Naudokite triukšmą slopinančias ausines, ausų kamštukus būdami triukšmingoje aplinkoje (pjaunant žolę, atliekant statybos, remonto darbus ir kitur).
  • Durų ir telefono skambutį nustatykite tokiu garsumu, kuris būtų priimtinas Jums.
  • Triukšmingų pramogų metu dažniau darykite pertraukas – išeikite į tylią zoną.
  • Asmeniniais grotuvais naudokitės ne ilgiau 1 valandą per dieną.
  • Kalbėdami telefonu nesistenkite kalbėti kuo garsiau, esant galimybei išeikite į vietą, kurioje būsite vienas.
  • Pajutę klausos suprastėjimą – kreipkitės į specialistus.

„Tylos dieta“ šiandien!

Išmokite mėgautis ne tik dirbtinai sukeliamu triukšmu, bet pasistenkite suvokti ir iš natūralios gamtos sklindančius garsus ar tiesiog pasidžiaukite tyla. Šią dieną siūlome laikytis „tylos dietos“ – išjungti elektroninius prietaisus ir skirti laiko tyliajam poilsiui: aplankykite, biblioteką, pasivaikščiokite parke ar miške.

Parengė: Kristina Orechovaitė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

 


Atšilus orams, atsibudo ir erkės!

Atšilus orams traukiame į gamtą kartu su savo augintiniais, tačiau nė neįtariame, kad pievose, parkuose, miškuose ar net sodybos kieme mūsų tyko nemenkas pavojus – erkės, vieni seniausių parazitų, kurių pasaulyje žinoma per 800 rūšių.

Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Daugeliui erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi. Įsisiurbimas neskausmingas, todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta. Žmogus erkių platinamomis ligomis užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei, kuri, siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria seiles bei kitus organizmo skysčius, o su jais ir ligos sukėlėjus. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų.

Kada erkės aktyviausios? Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, bet esant švelniai žiemai jis gali pailgėti. Vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi, yra +5˚C. Erkės ypač aktyvios vasarą, po lietingos dienos.

Erkių mėgstamos vietos? Šie voragyviai mėgsta šilumą, drėgmę ir prieblandą, todėl dažniausiai aptinkami tankiuose lapuočių miško jaunuolynuose, miško proskynose ir kirtimuose, brūzgynuose, aukštoje žolėje. Aktyvi erkė paprastai tyko aukos nuo 10–20 cm aukščio žolės stiebelio.

Kaip apsisaugoti nuo erkių ir jų platinamų ligų?

  • Vykdami į gamtą pasirinkite tinkamą aprangą. Dėvėkite uždarus šviesesnių spalvų drabužius, galvą pridenkite skarele ar kepure;

  • Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės;

  • Naudokitės erkes atbaidančiomis priemonėmis;

  • Po iškylos gamtoje rūpestingai apžiūrėkite kūną: gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais drabužiais. Vilkėtus drabužius pakabinkite negyvenamojoje patalpoje ar saulėje;

  • Skiepykitės nuo erkinio encefalito. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus.
    Kristina Orechovaitė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje


Šiandien pasaulyje minima Pasaulinė sveikatos diena

Kasmet  balandžio 7 d. minima pasaulinė sveikatos diena. Pažymint šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į tam tikras su sveikata susijusias temas, pabrėžiant Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prioritetines sritis. Pasaulinę sveikatos dieną  nuo 1950 metų inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Sveikata – tai visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas .

Kviečiu visus lopšelio-darželio ,,Puriena‘‘ bendruomenės narius paminėti Pasaulinę sveikatos dieną – rytinę mankštą ir sveikais pietumis. Ryte 3–10 kartų galite atlikti savo sugalvotus pratimus arba tuos, kurie jums patinka. Malonūs judesiai pakels nuotaiką ir organizmo tonusą, todėl bus naudingesni.

Rytinės mankštos su vaikais pvz – https://www.youtube.com/watch?v=DDwK3-kkFOM

Idėjų sveikiems pietums rasite – https://sveikataipalankus.lt/sveiki-pietus/

Kristina Orechovaitė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje


Pasaulinė vandens diena

Kiekvienais metais, kovo 22 dieną, visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena.
Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.

Faktai apie vandenį:

  • Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60 –70 proc. ir vandens kiekis priklauso nuo amžiaus: naujagimių – daugiau kaip 80 proc., o pas senesnius žmones iki 60 proc.
  • Vanduo palaiko viduląstelinių ir tarpląstelinių skysčių fizinį ir cheminį pastovumą.
  • Vanduo palaiko pastovią kūno temperatūrą.
  • Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens.
  • Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu kasdien gauti reikiamą vandens kiekį, todėl sveikam žmogui per parą rekomenduojama išgerti apie 8 stiklines vandens.
  • Senstant vandens audiniuose mažėja ir tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita.

Gerkite vandenį kasdien!

Kristina Orechovaitė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje


Sveikatinimo pamokėlė „Aš mažas žmogutis“

Kovo mėnesį „Ažuoliukų“, „Nykštukų“, „Pelėdžiukų“, „Bitučių“, „Zuikučių“, „Voveriukų“ grupėse vyko sveikatinimo pamokėlės tema „Aš mažas žmogutis“. Pamokėlių metu vaikai žiūrėjo filmuką „Žmogaus kūno dalys ir kaulai“ ir susipažino su žmogaus pagrindinėmis kūno dalimis. Vaikai mokėsi teisingai vadinti žmogaus kūno dalis bei aiškinosi, kam jos yra reikalingos. Kartu išsiaiškinome, kam mums reikalingos akys, nosis ir ausys. Pamokėlių metu vaikai praktiškai atliko užduotėlę ant žmogaus trafareto piešė žmogutį su akimis, nosimi, lūpomis, plaukais ir puošė jį rūbeliais.

Ši veikla skatino vaikus domėtis ir tyrinėti savo kūną, susikaupti. Padėjo suprasti, kodėl turėdami tas pačias kūno dalis, žmonės yra labai skirtingi.

Kristina Orechovaitė, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje


Atsargiai, slidu: nepatirkime žiemos traumų!

Paslydus dažniausiai pasitaiko įvairūs sumušimai,  patempimai, raiščių plyšimai, kojų ar rankų išnirimai, kartais kaulų skilimai ar net lūžiai ir įvairios sąnarių traumos. Vieni atsiperka sumušimais ir greitai pasveiksta, tačiau nemažai daliai tenka ir ilgiau pasigydyti.

Pirma pagalba:

  • Jei tai sumušimas (kaulų ir sąnarių padėtis įprastinė, jaučiamas stiprus ar vidutinis skausmas, vieta paraudusi, o po kiek laiko gali atsirasti ir mėlynė)  reikėtų sumuštą vietą iškart šaldyti ledu. Kol nepraeis skausmas vengti stipresnio fizinio krūvio sužalotai kūno vietai.
  • Jei tai nubrozdinimas, žaizda– šaldyti aplink  ledu bet taip, kad nepatektų į žaizdą. O pačią žaizdą sutvarstyti steriliu tvarsčiu.
  • Kraujosrūvos ir mėlynės – šaldyti kol aprims skausmas.
  • Jei tai raiščių, sausgyslių patempimas – geriausia pagalba pirmąsias paras yra tik šaldymas. Jokiu būdu negalima šildyti! Sužeistą vietą būtina sutvarstyti, kad mažiau judėtų ir sukeltų kuo mažiau skausmo, netintų.
  • Jei tai lūžis ar išnirimas (stiprus skausmas, pakitusi sąnario, kaulų struktūra, padėtis, tinimas, kraujosrūvos)Pirmiausia nereikia patiems atstatinėti pažeistos vietos į buvusią padėtį. Reikia pagaminti įtvarą ir imobilizuoti (įtvirtinti) sužeistą vietą. Tam tinka įvairūs daiktai, tokie kaip skėtis, vaikščiojimo lazdos, kartonas, plastikinės detalės ir pan. O tada šaldyti ledu kol sulauksite profesionalų pagalbos.

Jei neišmanote kaip suteikti pagalbą, pats esate išsigandęs, sutrikęs geriau nelieskite sužeistojo, o kvieskite medicinos pagalbą arba pirmiausia nusiraminkite ir susikaupkite. Svarbiausias principas teikiant, bet kokią pirmąją pagalba – nepakenkti.

Kristina Orechovaitė

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje


Sveikatos priežiūros specialistės, vykdančios sveikatos priežiūrą mokykloje funkcijos:

  • analizuoja ir vertina įstaigos bendruomenės sveikatai įtaką darančius veiksnius;
  • paaiškina mokiniams, tėvams bei mokytojams sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus bei išmoko juos taikyti praktiškai;
  • laiku pastebi mokinių sveikatos problemas, nustato jų svarbą ir prioritetus, prireikus nukreipia juos į sveikatos priežiūros įstaigas;
  • pasirenka tinkamus sveikatos stiprinimo metodus ir juos taiko;
  • moka vertinti ugdymo aplinką, mokinių mitybą, ugdymo procesą pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą bei stiprinimą;
  • atpažįsta gyvybei pavojingas būkles, suteikia pirmąją pagalbą.

„Darželio visuomenės sveikatos specialistas“ lankstinukas


KĖDAINIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „PURIENA“ VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLĖ  2020 M.

KĖDAINIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „PURIENA“ VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLĖ  2019 M.

KĖDAINIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „PURIENA“ VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLĖ 2018 M.

KĖDAINIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „PURIENA“ VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLĖ 2017 M

KĖDAINIŲ MOKYKLOS-DARŽELIO „PURIENA“ VAIKŲ SVEIKATOS BŪKLĖ 2016 M


METODINĖ MEDŽIAGA:

„Švarios rankos“ lankstinukas

„Vaiko asmens higiena“ lankstinukas

„Vaikų laikysena“ lankstinukas

„Vaistai – ne saldainiai“ rekomendacijos

„Taisyklinga laikysena“ rekomendacijos

„Geri įpročiai“ rekomendacijos

Europos supratimo apie antibiotikus diena plačiau

Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą