Kai aplink viskas nurimsta, nutyla, kai sniegas nukloja žemę ir rudenėlis atsisveikina užleisdamas vietą žiemai, gamta panyra į sapną, tada sužiba paslaptingi žibintai. Dienos šviesos jau mažiau šiuo metų laiku, o kelią reikia nušviesti geriems darbams. Kas daugiau, jei ne žibintų šviesos tai atspindės. Žibintai mums visada primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Lapkričio 29 d. Olafas (mokytoja Nijolė Satkauskienė) ir Besmegenis (mokytoja Evelina Rajunčienė) sukvietė „Purienos“ bendruomenę į popietę. Susirinkusieji žiūrėjo šešėlių teatro pasaka „Pasaka apie žibintą“. Pabaigoje linksmieji personažai įteikė grupių atstovams dovanėles už aktyvų dalyvavimą gamtosauginėje veikloje. Nuoširdus ačiū Tėveliams, mokytojoms, ugdytiniams už nuostabiai sukurtus žibintus, kurie saugo mūsų žaliaskarę eglutę. Jaukių ir šiltų akimirkų.
Mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Nijolė Satkauskienė