Kai išgirstame žodį pyragas, ką pagalvojame ar pajaučiame? Daugeliui žmonių – tai gero gyvenimo, gerumo, lauktuvių, vaišių ir svetingumo atspindys, o ypač pyragų senovėje laukdavo vaikai. Drauge vaišinantis pyragais jaučiamės laimingi, atsipalaidavę, draugiški, džiaugsmingi. Apie pyragus žinome ne vieną posakį – „Kosėk nekosėk – pyrago negausi“, „Su pyragu jo nepriprašysi“. Seniau žmonės sakydavo: „Pyragai mus vienija ir primena šventes“.
Šiandien mūsų darželyje „Pyraginių“ šventė vyko kitaip. Vaikučius salėje sutiko dainuojančios „Pyragų tetos“, kurios pasakojo apie juodąją duonelę ir baltąjį pyragą. Prisiminė kartu duonutės kelią iki mūsų stalo, deklamavo eilėraštukus. Smalsuoliams parodė duonutės raugą, be kurio nebūtų galima jos iškepti. „Bitučių“ grupės vaikučiai padainavo liaudišką dainelę apie duonutės atsiradimą. Vaikai sužinojo kam reikalinga lyžė ir kubilas. Šventei baigiantis, paragavo įvairių rūšių pyragų ir laimingi sugrįžo į grupes.
Mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Rita Vigelienė ir meninio ugdymo (muzika) mokytoja, Gintarė Brazinskienė