Tarnybos, mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų psichologai, socialiniai pedagogai, šiuo sunkiu metu patiriame padidėjusį darbo krūvį. Bendruomenėse nerimo lygis aukštas, padėtis įtempta, padaugėjo padidintos rizikos klientų.
Šiuo metu labai svarbu išskirti prioritetus, kuriems darbams skirsime didesnį dėmesį, o kuriuos atidėsime vėlesniam laikui, kad nepatirtume perdegimo sindromo. Svarbu būtų pasitikrinti, ar sukomplektuota mokyklos krizių valdymo komanda, ar teisingi kontaktiniai duomenys, ar sudarytas krizių valdymo planas, dar kartą peržiūrėkite mokymų medžiagą apie krizių valdymą mokyklose.
Paramos vaikams centro paruoštas rekomendacijas, kaip kalbėtis su vaikais apie karą Ukrainoje, rasite https://centras.kedainiai.lm.lt/home/kriziu-valdymas/. Su esminiais aspektais supažindinkite mokytojus, tėvus, veskite pokalbius su vaikais klasėse, stebėkite ir teikite pagalbą tiems vaikams, kurie šiuo metu didesnėje rizikoje.
Didesnį nerimą, įtampą gali patirti:
- Medikų, kariškių vaikai („…ar ir tave iškvies į Ukrainą?“ , „… kas manimi pasirūpins, jeigu iškvies?“);
- Rusakalbiai vaikai arba vaikai, kurių pavardė ar vardas skamba rusiškai (jau pastebėta apie agresijos protrūkius, kai vaikai yra kaltinami, pastebėta muštynių, susistumdymų, patyčių). Rekomenduotina vesti prevencinį darbą klasėse, konsultuoti individualiai ir grupėse;
- Paaugliai, kurių tėvai labai agresyviai elgiasi, kalba (paaugliai su jais tapatinasi);
- Vaikai ir paaugliai, kurie ilgą laiką, nuolat „seka“ telefone naujienas ( „tik tok“ ir kt.);
- Vaikai, kurie gyvena disfunkcinėse šeimose arba kai nėra ryšio tarp vaikų ir tėvų (vaikai lieka vieni su informacija, negali pasitarti, išsakyti baimių, nerimo);
- Vaikai, paaugliai, kurie bandė žalotis/žalojasi, turi suicidinių minčių, ketinimų;
- Vaikai, kurie neseniai patyrė netektį arba gedi dėl netekties (nuo Covid-19 ar kt.);
- Specialiųjų poreikių vaikai, kurie turi intelekto negalią, elgesio emocijų sutrikimų ar kt. (jiems reikėtų paaiškinti konkrečiomis, suprantamomis sąvokomis, pavyzdžiais);
- Vaikai, kurie turi fizinių negalavimų, negalių (nerimauja, kaip bus su jų sveikata, kas jais pasirūpins).
Teikiant psichologinę pagalbą pabėgėliams ar Ukrainos šeimoms nuotoliniu būdu, tai būtina daryti koordinuotai. Nekoordinuojama pagalba gali padidinti chaosą ar net pakenkti.
Lietuvoje ir užsienyje psichologinės-emocinės pagalbos teikimą nukentėjusioms nuo karo šeimoms organizuoja Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacija kartu su Nacionaline švietimo agentūra.
Kėdainių miesto savivaldybėje dėl psichologinės-emocinės pagalbos teikimo galima kreiptis į Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos psichologę Arūnę Jakutienę tel. +370 347 51346, el. p. a.psichologe@gmail.com.
Kėdainių švietimo pagalbos tarnyba
Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos specialistų pagalba mokiniams ir mokytojams jaučiantiems nerimą dėl karo Ukrainoje
| Savaitės diena | Laikas | Budintis specialistas |
| Pirmadienis | 15.00-17.00 | Jurgita Sinickienė (socialinė pedagogė) |
| Antradienis | 16.00-17.00 | Arūnė Jakutienė (psichologė) |
| Trečiadienis | 15.00-17.00 | Jurgita Sinickienė (socialinė pedagogė) |
| Ketvirtadienis | 16.00-17.00 | Arūnė Jakutienė (psichologė) |
| Penktadienis | 8.00-10.00 | Arūnė Jakutienė (psichologė) |
Vykdoma išankstinė registracija tel. +370 347 51346 arba el. paštu registracija.kspt@gmail.com
Pagalba teikiama kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. Specialistai nurodytu laiku konsultuos tik dėl išgyvenimų susijusių su karu Ukrainoje. Visais kitais atvejais konsultacijos vyks įprasta tvarka.