Augantiems vaikams reikia veiklos su tikrais, realiais daiktais, sveikos, natūralios estetinės, gražios ir gyvybingos aplinkos. Tokia aplinka yra gamta ir jo auklėjime yra be galo reikšminga ir niekas jos negali pakeisti. Joks plakatas, filmas, knyga niekada neatstos gamtos. Eidami į Gegučių parką vaikai patyrė daug įvairių potyrių, tai buvo pilną įvairių gamtos spalvų, kvapų, garsų (nuo žmonių kalbėjimo, mašinos ar autobuso važiavimo garso iki paukštelių čiulbėjimo ir t. t.) Vaikai, susidurdami su gamta, su nepažįstamais objektais panorsta kuo daugiau sužinoti. Jie iš prigimties tyrinėtojai, aktyviai ieškantys informacijos apie juos supančią aplinką. Natūralus vaikų smalsumas skatina tobulėti. Vaikai dažnai būdami gamtos aplinkoje turi galimybę ne tik ja naudotis, pažinti, bet ir suvokti, jog gamta yra svarbiausia žmogaus gyvenimo aplinka, sveikatos šaltinis. Tik prisiliečiant prie gamtos formuojasi tokios vertybinės nuostatos, kaip pagarba augalo gyvybei, pažinimo džiaugsmas, žmogaus ryšys su augalija, ieškojimas nusiraminimo augalų bendrijoje. Vaikams svarbu parodyti, atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkui begalės gyvų būtybių, kurios jaučia džiaugsmą ir skausmą, kurioms reikalinga pagalba ir dėmesys. Kuo dažniau vaikai turi bendrauti su gamta, būti susiję su ja, kad pajaustų grožį, poveikį, dvasinę stiprybę. Gamta, tai mūsų namai, kurioje galima nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Lina Paulauskaitė
2019-05-16{gallery}news/XVI/BBT{/gallery}