Linas – bene vienintelis mūsų augalas, pelnęs ypatingą pagarbą, apdainuojamas daugelyje senųjų mūsų tautos dainų. O tokia pagarba linui teikiama todėl, kad jis mus rengia, puošia mūsų namus.
Šiandien Lietuvos kaime retai beišvysi mėlynai pražydusius linų laukus, tačiau lino įvaizdis tebėra gyvas tautos atmintyje. Lietuviai sukaupė kelis tūkstantmečius siekiančias linų auginimo bei apdirbimo tradicijas. Linas mus rengė ir maitino, be to, jų auginimas ir apdirbimas skatino kūrybiškumą. Daugelis šiuolaikinių vaikų pasaulį, gamtos grožį, deja, pažįsta tik iš televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų.
Apžiūrinėdami lopšelyje-darželyje „Puriena“ organizuojamą „Lino kelias“ nuotraukų parodą, mažieji „kodėlčiukai“ susipažins su iš lino išaustomis drobėmis ir iš siūlų nunertais mezgimo raštais. Vaikai sužinos, kad linas – ne tik aprėdas, bet ir vaistas bei maistas, kad iš linų sėmenų spaudžiamas aliejus.
Mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Rita Vigelienė
2020-10-19
