Kėdainių krašto muziejaus vyresniosios muziejininkės Reginos Adomaitienės dėka trečiokai „apsilankė dvare“. Vaikai sužinojo apie Kėdainių dvarą. Dvaras buvo didžiulis, net 40 kambarių. Dvarą juosė parkas į kurį miestelėnai buvo įleidžiami tik šeštadieniais. Parko gale iki šių dienų yra išlikęs minaretas, į kurį ponas E. Totlebenas mėgdavo rytais užlipti į bokštą ir apžiūrėti savo valdas, išgerti arbatos.
Dvaro neliko, nes per antrą pasaulinį karą vokiečių kariuomenė traukdamasi iš Kėdainių susprogdino daugybę pastatų, taip pat ir Kėdainių dvarą. Liko tik vartai, vaza, ledainė, kurioje, kaip sakė trečiokai, ne ledais prekiavo, o žiemą iš Dotnuvėlės upelio prikirsdavo storų ledo luitų ir juos laikydavo rūsyje, kad net vasarą maistas nesugestų.
Nesusprogdintas liko ir saulės laikrodis, kuris šiuo metu yra Rotušės kiemelyje. Mes jį aplankėme ir pažiūrėjome, kiek valandų rodo.
Muziejuje vaikai aplankė sales, kurių parodos pasakoja apie buvusius dvarus Kėdainiuose ir šalia jų. Salę, kurioje eksponuojami Apytalaukio dvaro baldai, pagaminti iš ragų. Salę, kurioje eksponuojami likę daiktai iš Kėdainių dvaro. Salę, apie vienų iš Kėdainių miesto įkūrėjų kunigaikščių Radvilų praeitį. Mokiniai pasidaliję į tris grupes, bandė nustatyti, kuris parodos eksponatas, kiekvienoje salėje yra svarbiausias.
Pamokoje buvo įdomu palyginti šių laikų ir XIX a. madas, sužinoti, kad ponai iš Kėdainių geležinkelio rūmų, traukiniais vykdavo į Rygą ir Kauną, ten lankydavo spektaklius, koncertus. Ponios būtinai su skrybėlėmis ir lazdelėmis.
Pamoka „Gyvenimas dvare“ trečiokams patiko, nes pažino dalį savo miesto, krašto istorijos.
Pradinių klasių mokytojas metodininkas Audrius Pankratjevas
2015-04-22
{gallery}news/XV/CS{/gallery}