Doros pagrindas yra tautiškumas. Jis tai per amžius tėvų ir protėvių purenta dirva, kurioje žmogaus dvasia, jos vertė išsiskleidžia gražiausiais žiedais, subrandina gražiausią derlių.
Vasario 15 d. į salę, skambant lietuvių liaudies muzikai, pasipuošę tautiniais rūbais, rankose nešini Lietuvos trispalves, rinkosi mažieji „Purieniukai“. Šventės vedančioji auklėtoja Nijolė Satkauskienė pasveikino mažuosius gintaro krašto vaikus ir svečius su Lietuvos valstybės įkūrimo švente – Lietuvos gimtadieniu. Šventė prasidėjo skambant V. Kudirkos „Tautiškai giesmei“.
Renginio vedančioji pasiūlė vaikams pabūti dideliais paukščiais, išskleidus ,,sparnus“ iš paukščio skrydžio apžvelgti visą Lietuvą – Tėvynę (jos regionus). O atskridus prie Baltijos jūros pamtėme lietuvišką auksą – gintarą (jo dirbinius: karolius, apyrankę, auskarus, sagę). Paskraidę po šalį grįžome į savo gimtąjį miestą- „Visur gerai, bet namuose geriauisa“.
Dainavome dainas, šokome ratelius, žaidėme žaidimus. Buvo linksma.
Vyresnioji auklėtoja Nijolė Satkauskienė.
