Juoda ar balta, kildinta raugu ar mielėmis, sėklomis ar vaisiais gardinta, pasakomis ir legendomis apipinta – duona neatsiejama kiekvienos kultūros, kiekvieno žmogaus kasdienio stalo dalis. Prisimenant, kaip duoną kepdavo senoliai, spalio 17–18 dienomis, priešmokyklinio ugdymo „Boružiukų“ ir „Nykštukų“ grupėse buvo minkoma ir kepama naminė – sveikuolių duona. Duoną kepėme senoviniu būdu – kildinome su duonos raugu (pagranduku). Pirmiausiai vaikai susipažino iš kokių miltų kepama duona: baltų – kvietinių ir tamsių – ruginių miltų. Vaikai, apžiūrėdami ir aptardami į duonos mišinį pylė įvairias sėklas: kmynus, sėmenys, saulėgrąžas, sezamo sėklas, bėrė cukrų ir druską. Duoną vaikai minkė patys, o ikimokyklinio ugdymo mokytoja Renata Dirmantienė tuo metu papasakojo, kaip duoną, iškūrenus krosnį, išvalius žarijas tiesiai į krosnį su duonos liže pašaudavo jos močiutė. Užminkytą ir suformuotą duoną palikome kilti per naktį, taip vaikai suprato, kad duonos kelias iki mūsų stalo, tikrai netrumpas. O ryte „Boružiukų“ ir „Nykštukų“ grupių vaikai sugūžėję į darželį savo grupėse rado pakilusius duonos kepaliukus, kuriuos nunešėme į mūsų darželio virtuvę kepti. Vaikai su nekantrumu laukė kol iškeps duonelė. Iškepus duonai dar turėjome palaukti kol ji atauš, kad galėtume pjaustyti ir ragauti. O juk taip norisi greičiau paragauti savo rankomis minkytos duonos! Štai koks ilgas tas duonos kelias.
Mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą, Renata Dirmantienė
2018-10-22{gallery}news/XVI/TS{/gallery}